Kai vaikas nerimauja…

Įsivaizduokite, kad labai išalkote… Jaučiate didžiulį alkį ir neturite progos užkąsti. Alkis vis stiprėja. Kas gali padėti numalšinti šį jausmą? Gal kito pasiūlymas, būti stipriu, juk viskas bus gerai ir nevalgius, tiesiog imk ir nejusk alkio“. Ar šie pasiūlymai kelia juoką? Tai kodėl panašiai elgiamės, kai nerimaujam. Juk galima imti ir tiesiog liautis nerimavus… Sakote, ne?

• Kas vyksta su mumis, kai mūsų vaikas nerimauja? Ogi jaučiame tą patį nerimą kaip ir jis, tačiau stengiamės laikytis tvirtai. Dar galime būti empatiški, nes žinome, kokia tai nemaloni, sunki būsena. Taigi, stengiamės kiek galima greičiau vaiką iš jos išvaduoti, pagelbėti jam.

• Dažniausias mūsų elgesys – imame raminti vaiką. Mes sakome: „viskas bus gerai“, „tau nereikia nerimauti“, „čia nieko tokio“. O kartais, iš to nerimo nesusivaldome patys ir imame pykti. Ir tuomet sakome: „nebūk mažas vaikas“, „tu gali“, „liaukis“, o gal „imk šakoladuką“…

• Taip savo vaikui mes siunčiame dvi svarbias žinutes: „Tu neturi jaustis taip kaip jautiesi“ ir „ būk stiprus“.

• Tik ar nuo to vaikas ima jaustis kitaip ir tampa stipriu? Ar jums jaučiant alkį gali pagelbėti kito pasakymas: „Būk stiprus, viskas bus gerai ir nevalgius, imk ir nejusk alkio“. Kelia šypseną? Bet juk alkis irgi yra jausmas, tik susijęs su paprastu fiziologiniu poreikiu. Nerimas taip pat tik jausmas, kylantis iš natūralaus poreikio būti saugiu. Tai, kodėl jį numalšinti bandome kitaip ir kokios pasekmės paskui iš to gali išplaukti?

• Jausti nerimą tiek vaikui, tie suaugusiam yra normalu, ir jeigu jį jaučiame, reiškia jis mums reikalingas, šiuo metu svarbus ir siunčia tam tikrą žinutę.

• Ką daryti, kai nerimauja vaikas, ar mes patys? Karen Fried parengė keletą labai smagių ir pravarčių rekomendacijų, kaip kalbėti su nerimaujančiu vaiku. Pabandžiau jomis pasidalinti, tikiuosi, kai prireiks, pravers.